GANDRINĖS DALGEDŲ SODYBOJE

Mokyklos antrokai švęsti Gandrinių vyko į Dalgedų sodybą Trakų rajone.

Visi susirinko erdviame etnografiniame kambaryje, kuriame gausu senovinių buities daiktų. Sodybos šeimininkė pirmiausia su jais ir supažindino. Tai duonkubilis ir girnos, spragilas ir sėtuvė, sviestamušė, senoviniai lyginimo daiktai, žibalinė lempa ir kt.

Tada antrokai kibo į darbą. Raitojo rankoves, rišosi prijuostes. Iš sviestinės tešlos kiekvienas turėjo suformuoti ,,gandrinius pyragaičius“. Juose privalėjo atsispindėti gamtos simboliai: saulės, mėnulio, vėjo, augalų, gyvatėlių ir kt. Pyragaičius vaikai puošė žirnių ir grūdų sėklomis. Darbas atsakingas ir labai įdomus.

Kol ,,gandriniai pyragaičiai“ kepė duonkepėje krosnyje, mokiniai sužinojo, kokios Gandrinių istorinės ištakos. Sodybos šeimininkė supažindino su šios senos šventės papročiais, tradicijomis. Mokiniai suprato, kuo ši diena buvo svarbi mūsų protėviams ir kodėl gandrai taip gerbiami ir laukiami kiekvienoje sodyboje.

O kaip skanu buvo vaišintis pačių iškeptais pyragaičiais!

  Kalėdinė popietė Vilniaus ,,Lėlės" teatre

Vokiškų pėdsakų paieškos Vilniaus senamiestyje

       Su 2b klasės mokinukais, jų klasės mokytoja Ilona Sujatiene ir vokiečių kalbos mokytoja Rasa Pilipavičiūte praleidome laiką ne mokyklos erdvėse – ieškojome vokiškų pėdsakų Vokiečių gatvėje, o A. Mickevičiaus Vaikų bibliotekoje buvome apstulbę nuo įspūdžių gausos.

      Vokiečių kalbos mokytoja Rasa Pilipavičiūtė papasakojo mokiniams apie Vokiečių gatvę Vilniuje. Pasirodo, tai viena iš senesnių gatvių. Čia gyveno amatininkai ir pirkliai, atvykę į Vilnių dar 14.a. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pakviesti. Gediminas rašė laiškus į Vakarų Europą, ypač į Vokietiją /yra išlikę jo laiškai į Liubeką/ ir kvietė visus geros valios žmones atvykti į jo kuriamą valstybę. Ir Vilnius pradėjo augti ir klestėti.

      Nuo 1545 m. Vilniaus Vokiečių gatvėje veikė LDK pinigų kalykla, kurią administravo Justas Liudvikas Decijus.

Nuo 1552m. Vokiečių gatvėje /dabar Vokiečių g. 20/ pradeda kurtis Evangelikų liuteronų parapija. Joje tuo metu daugiausia meldėsi atvykėliai iš vokiškų žemių. Garsusis architektas Johanas Christophas Glaubitzas projektavo ir statė šią bažnyčią.

       Po 2-ojo Pasaulinio karo šioje bažnyčioje pamaldos nevyko, - joje įsikūrė skulptorių dirbtuvė. O pati Vokiečių gatvė karo metais buvo riba tarp dviejų žydų getų – Didžiojo ir Mažojo. Paradoksas toks, kad nuo XIX a. Vokiečių gatvėje daugiausia gyveno ir verslus vystė būtent žydai.

     Dabar Vokiečių gatvė turi daug erdvės pėstiesiems, joje automobilių judėjimas vyksta viena kryptimi. Atsikūrusi Liuteronų bažnyčia veikia ir turi puikiai skambančius vargonus ir net Karilijoną, kuris girdimas kiekvieną sekmadienį.

      Na o A. Mickevičiaus bibliotekoje mums viena bibliotekininkė pravedė ir ekskursiją po Vaikų biblioteką, ir padėjo ieškoti Knygų lobio. Ieškoti Knygų lobio sekėsi sunkokai, bet visgi jį antrokai mokinukai surado. Kartu mokėmės ir tolerancijos bendraujant vienas su kitu, susipažinome su bibliotekininko profesija. Buvo tikrai smagu ir malonu.

                        2016-10-28 2c klasės pamokos vyko netradicinėse erdvėse.

      Atvykę į senamiestį pirmiausia užkopėme į Trijų kryžių kalną. Grožėjomės nuostabia Vilniaus panorama, bažnyčių bokštais, Gedimino pilimi. Smagu buvo palakstyti po Kalnų parko estradą.

      Vėliau skubėjome į Lietuvos Nacionalinį muziejų. Čia mums vyko edukacinė pamoka ,,Duonos kelias". Sužinojome, kaip senovėje žmonės augino javus, kiek daug darbų turėjo atlikti, kad duonelė atsidurtų ant mūsų stalo. Savo rankose laikėme sėtuvę, dalgį, grėblį, pjautuvą, spragilą, vėtytuvą, rėtį, ližę. Kiekvienas sukome girnas, kuriomis malami grūdai. O pabaigoje visi pasivaišinome kvapnia rugine duonele.

       Išvyka buvo įdomi ir labai naudinga.